IT produktai

ĮDOMŪS SKELBIMAI file viewer plus 2 

 

 

 

 

 

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 

MALTESE CROSS

 
 


modeirmode: http://www.gimtark. blogspot.com modeirmode: http://www.gimtamark.blogspot.com modeirmode: http://www.paslaugoracija.webs.com modeirmode: http://gimtamark.webs.com/ modeirmode: http://wwwwebstartscomgimtamarkwell.web starts.com/ modeirmode: http://gimtamarknumber0.webstarts.com/? r=20140629190845 modeirmode: http://www.antipatriot.ru http://varveklis.wix.com/gimta-mark- well http://tiesos.wordpress.com http://gimtamark.wordpress.com modeirmode: http://www.gimtamar k2.blogspot.com/ modeirmode: www.gimtamarkpastry .blogspot.com modeirmode: http://www.gimtamarkwellclub.webnode.com GIMTA MARK WELL:http://www.darbobarai.blogspot.lt https://plus.google.com/+GimtamarkBlogspot http://www.gimtamarkwell.simplesite.com http://www.puikimarket.simplesite.com https://www.facebook.com/gimtamark/videos/357198074698857/

 



 
 

 

NUOTRAUKOSE:IR MALTA IR DUBLINO PILIES KIEMELIS IR MIESTO BOTANIKOS SODAS


 

                                                            

 

 

 

 Dublin botanic garden

 

 

 

 

 

 

 
 

Čia Malta St.Paul"s bay ir sostinė Valeta.
 
 

 

 
 

Dublinas Finglas


Viduržiemio jūra, Malta

 


Ciklas "Tyrimų šakos"

Žmonių daiktizmas


Šiek tiek paaiškinimo: Šozizmas ,daiktizmas yra gryniau literatūrinis kūrinio krypties apibendrinimas,jis kartais yra vadinamas kubizmu,todėl kad kūrinyje yra atvaizduojami smulkūs gyvenimo atsitikimų,aprašymų fragmentai, kuo smulkiausi yra aprašinėjami tikrovės "mirksniai" ir skeveldros. Š   o   z   i   z   m   a   s
(daiktizmas), kubizmas naudojami "naujojo romano" krypties kūryboje, tačiau.... žodis daiktizmas
mūsuose, mūsiškėje šnekamojoje kalboje reiškia žmogaus prisilietimą prie natūraliųjų vertybių žmogaus daiktizmą. Daiktai ,kaip ir pinigai tokio žmogaus gyvenime yra materialūs, jam reikalingi, būtini ar nebūtini. Būtinieji daiktai yra mūsų būties atributai, be kurių žmonės negalėtų įsivaizduoti savo buities, išties tokia jau yra civilizacija kurioje žmogaus supratimas,apart, kad daiktai yra materialiosios žmogaus gyvenimo pusės pagrindas, kitoks teiginys dar neduotas. Ar mūsų visuomenė yra turtėjanti ar ne t.y. skurstanti, tai mes atrodo priklausome nuo, palyginimų, įvairiausiųjų lentelių,kreivių kurias sudaro, įvairios statistinės tarnybos, sociologinio mokslo akys žvelgia į mūsų įvairiausių žmonių gyvenimą, į skurdą, į mūsų mokumą, ar mes užmokame už mūsų teikiamas paslaugas ar kita. O daiktizmas net sovietiniais, niūriais laikais veržėsi, kaip motyvas, kad turtingas žmogus jau tada vertino, pvz:gerus namo išvaizdos elementus, baldų stiliaus elementus, drabužių stiliaus elementus. Pagal užsakymus buvo statoma, gaminama, raudoniesiems ponams, kurie tik buvo sau užsiklijavę raudonas etiketes, tačiau jų namų komfortas buvo artimas vakarietiškajam. Daugumoje turčiams daiktizmas ir komfortas, yra dvi neatsiejamos sąvokos, nes neužtenka turėti, bet kaip apstatytą, nejaukų daugiakvadratinį butą, kuriam komforto  sąvokos būtų negalima duoti. Taip būtų priešinga jų tikslams. Štai tęsiant apie turtą ir daiktizmo esmę, netenka prasmės pažymėti, apie teikiamą malonumą, kad jie turi turto, tuo pačiu jaučiasi esą dideli daiktistai, kurie tik išgirdo apie naujas, patogias reklamuojamas daiktų naujoves, tuojau pat įdiegia jie į savo buitį.Būti turtingu ir jaustis tikru daiktistu pirmuoju atveju yra pozityvu, bet daiktizmas žmogų paverčia į turtingą šlamšto garbintoją. Turtingas yra tas kuris užsiima, ta tikrąja prasme užsiima dideliu ir naudingu bizniu, turi didelį finansinį svertą miestui ar šaliai ar pasauliui. O pigus daiktistas yra pasipūteliškas vidutiniokas. Jis yra pats grėsmingiausias, kai jis jaučiasi didelis prabangos ir komforto žinovas, kadangi praktikoje jo centrinis, neretai korupcinis tikslas gyvenime yra kurti, kuo patogesnes materialines erdves aplink save..Plačiau daiktistas,turi keletą prasmių: tai žmogus daiktistas, užsiimantis daiktų supirkimu ir pardavimu pvz; mašinų perpardavinėtojas, labdaros-skudurų perpadavinėtojas ir kito veiklos daiktistas. Kita rekšmė yra funkcionieriškas daiktistas-kuris, kaip tik turi snobiškąjį, fukcionieriškąjį pradą, neretai ir korupcinį. Jis yra įžūlus, dažnai ir pasikėlęs frantas. Tai tiek apie daiktizmą 1996m. modeirmode

Toliau apie Reklama ir kryptys:Reklamoje nėra labai gausu teorijų,tačiau ką pateikia žymūs reklamos specialistai jos tinka ir dabartiniame interneto laikmetyje.Patirti kaip veikia reklama skirtingas žmonių grupes yra nelengva.Nors žmonės iš esmes panašūs,kaip panašus Papua Naujosios Gvinėjos aborigenas i amerikietį,visi jie stebisi grožybėmis.Gražus ir patrauklus daiktas traukia amerikietį,tačiau gražusis daiktas lygiai taip trauktų ir Gvinėjos laukinį.Kodėl taip.Daug neslėpsiu ir nelyginsiu,tačiau galima paminėti vieną dalyką.Čia lietuvoje įkyri reklama daug ką geba įteigti.Skalbimo mašina ,garintuvas, tai labai reikalingi daiktai ,kur kas geriau palengvinantys buitį negu ankščiau kai šių dalykų nebuvo.Esmė yra ta, kokios kompanijos produktą reikia pirkti....Pinigu yra-daiktų yra tai yra tiesiog šūkis,kuris remia kapitalizmą,stiprina jį.O Naujosios Gvinėjos laukiniui tereikia keletą daiktų krypčių:kovos irankių,apdorojimo irankių ir aksesuarų.Vieni jo daiktai simbolizuoja mirtį,kiti raciona,treti išskirtinuma.Tai jeigu skaičiai ką nors simbolizuoja,tai tik 3 šių daiktų kryptys,paskirtys lemia Gvinėjos laukinio neišsivystymą.Tačiau niekas negalėtu paneigti,kad jis nėra laimingas,nes savo laimę ir priklausymą motinai gamtai aiškiai jaučia.Mūsų apsupties žmogus yra apsuptas begale daiktų,varžtelių,elementų.Ir atrodo technikos sudėtingumas su savo nesuskaičiuojamais elementais,panašus į ląstelės sudėtį.Ne struktūra aišku,bet kiekybe.Toks skaičių pasaulis yra gana didelis...Bet koks nuostabus dalykas yra pirkti ir įsigyti daiktus.Tai yra daiktistų egzistencinė esmė.Vieni perka,kiti parduoda.Net kai atsiranda naujų daiktų grupių,nauja ir skoninga vartojimo kultūra,tai ko daugiau reikia daiktistams...Jeigu sudarytume daiktų medį,tai jam prireiktu daugybe šakų.Ant jų surašytume populiariausius ar mažiau populiarius daiktus.Jų tiek būtų daug,jog smulkūs ar mažiau ižiūrimi daiktai,atrodys labai reikšmingai užrašyti ant kurios šakos....Šių dienu daiktai yra vis labiau susieti su sparčiai kompiuterizuojama gyvenimo aplinka ir nanoproduktai vis sparčiau užima savo vietą rinkoje.....1996 modeirmode

 

Kaip simuliacija virsta kapitalu

Paskelbė: Vilis Normanas Data: 2012-11-30 12:12

 

Neseniai viename mega „geakų“ meat‘e sulaukiau klausimo: kas yra sociopolitinė realybė?Nemaniau, kad akademiniame pasaulyje kažkas gali užduoti klausimą, panašų į „o kas yra obuolys“? Ir iš netikėtumo negalėjau deramai atsakyti – lyg staiga būčiau paklaustas: „kodėl tu esi tu?“ Ką atsakytumėte? Priklausomai nuo naivumo, tikriausiai imtumėte ironizuoti, nors kažkdada Stendhalis visai rimtai tai įdėjo į savo garsiausio savo romano „Raudona ir Juoda“ veikėjo lūpas: „kodėl aš esu aš?“, – Žiuljenui Soleriui tai nebuvo tas pats, kaip šiandienos moksliuko klausimas, kas yra sociopolinė realybė. Tai buvo egzistencinis klausimas, be jokios pseudoironijos ir apsimestinio žinojimo.Dabar simuliuojamas žinojimas, kad „google“ gali viską ir tobulumui (tam pačiam google‘iu) nėra ribų, tapo neabejotina kvazitiesa: informacija visų pirma yra simuliacija, nes egzistuoja (labai bodriariškai kalbant) tik kaip ženklų sistema, neturinti jokio ne tik egzistencinio, bet net ir „apčiuopiamo“ materialumo.Taip gimsta tikėjimas (ir jis vis gilesnis), kad nereikia „žinoti“, – užtenka mokėti „ieškoti“? Lyg atsakymas į klausimą „kodėl aš esu aš?“ yra kažkur jau suprogramuotas kaip paprastas algoritmas.

Tie, kam viskas aišku, turi rimtą kozirį: mes galime žinoti tai, kas patikrinama, įrodoma, moksliška, racionalu, etc.

Kaip įrodyti, kad esi tai, kas esi, o ne tai, kad tavęs arba nėra, arba tu – metaantiutopija? Užtenka kelių klavišo spustelėjimų – statistika pretenduoja užimti visas pozicijas, o patarimai kaip gyventi tampa– tik sociologiniu žaidimu.

Tam, kas dabar vyksta, lemiamą įtaką turėjo ne internetas, google‘as, ar mokslas. O paprasčiausias atsisakymas abejoti. Abejoti „google‘u“ nedrįsta net ir tie, kas oficialiai save vadina filosofais.Taip gimsta ne Tikrovės dykuma, kurioje žaidžiama informacija, o paprasčiausias pačios dykumos vakuumas. Ir čia kritinio mąstymo šalininkai, kurie jį iškelia kaip Mokslo aukso veršį, nedrįsta abejoti, ar kritika nėra tik patvirtinimas, kad išnyko abejonė ir ja?

Lengva kritiškai vertinti pasaulį: jis vartotojiškas, viską valdo godžios korporacijos, – pasaką galima sekti iki begalybės, nes joje nelieka nieko, kas apčiuopiamai liudytų abejonę pačia abejone.

Mūsų kritinė distancija, kuri tariamai yra tikras žinojimas, lengvai demaskuojama klausimu: „ar yra kritinės kritikos kritika?“ – ir atsakymas aiškus: nėra. Niekas neabejoja tais, kurie kritikuoja, nes kritikuoti tapo taip pat realu, kaip kažkada tikėti Biblija.

Dabartinis žiniuonis yra ne tas, kuris moko kaip gyventi, bet tas, kuris moko kaip kritikuoti. Ir tuomet tampa savaime suprantama pasitikėti tokio „autoriteto“ nuomone.Tačiau įdėmiau pažvelgus į kritiką, galima nesunkiai aptikti jos impotenciją pačiai save reflektuoti, ieškoti abejojimo, ar ji būtina, ar tai tik dar viena simuliacija, kuri pati save pateisina.

Kai kritikai imasi žvanginti galingais moralės išnykimo ir nihilizmo suvešėjimo ginklais, ar ne pravartu būtų ieškoti juose slypinčio to, kas egzistuoja, pateisinimo?

Kas dar galėtų taip gerai įrodyti, kad naujas išmanusis telefonas yra geras, jei ne vargšo intelektualo nuogąstavimai apie masinę beverčio daikto psichozę? Tik tuo šis žaidimas nesibaigia, nes jame būtina rasti daugybę pačių įvairiausių neigimo neigimo simuliacijų.

Kitaip sakant, ar tai, kas neigia reikmę, nėra tos reikmės įrodymas?

Dabartinis akademinės ir didžiosios dalies žiniasklaidos visuomenės privalumas yra tai, kad ji visuomet apsimeta atmetanti tai, ką vartoja, ir žinoma – kritikuoja.

Kritikuoti tapo ne mada, o reikme, būtina sąlyga rastis intrigai. Kuomet marksistai dar tik bandė abejoti kritinės kritikos kritika, jie net neįsivaizdavo, kiek daug to paties simuliacijų gali sukurti jų išrasti metodai: tai yra, kaip aiškus atmetimas taps būtina to, kas atmetama, atsiradimo sąlyga.Nūdienos pasaulis ir yra kritinės kritikos kritikos parodija – tam, kad rastųsi tokie ideologiniai reiškiniai kaip fantazminė sociopolitinė realybė (banaliausias pavyzdys yra facebook), labiausiai pasitarnavo ne didžiosios korporacijos, o tie žmonės, kurie naiviai tikėjo galimybe aptikti planonišką idėją, ir galiausiai pati idėja tapo tuo, kas vėliau buvo peržengta simuliacijos.Nėra jokio reikalo reklamuoti naują VEVO pristatomą kūrinį – būtina priminti (ir dar šiek tiek naiviai pafilosofuoti), kad čia dingsta pasirinkimas, kad ši „programa“ nesiūlo geriausio, mėgiamiausio ir labiausiai vykusio produkto, tereikia aiškiai įvardyti, kad ji yra „simuliacija“, kad J. Bieberis yra šėtonas, kūdikio veidu, uždirbantis iš paauglių naivumo. Vieni kritikuoja vartotojiškumą, kiti kritikus, treti ir tuos, ir tuos, – ir jie visi pralaimi, išskyrus pradinį objektą.

Populiarumas gimsta iš to, kaip gebama modeliuoti patį „kritiškumą“, arba, kitaip sakant, kaip kritiškumas tampa tuo, kas sukelia amžinąją euforiją. Saugų būvį tarpti pasakai apie ‚gėrį‘ ir ‚blogį‘.

Taip nesunaikinamas kapitalo akumuliavimas, o jis visomis formomis skatinamas, nuolat aktualizuojamas, analizuojamas, vertinimas ir pervertinamas visomis įmanomomis prasmėmis.

Dabar nereikia reklamuoti Coca-Colos, kad ji ir toliau liktų populiariausiu gėrimu pasaulyje – reikia nuolatos priminti, kokia ji nuodinga ir kaip reklama manipuliuoja vartotojais.

Paradoksalu, bet ne reklama (kuri ir nevaidina, kad sako tiesą) manipuliuoja vartotoju, o vartotojas manipuliuoja reklama, kaip priemone, kuri jį įtikina, ko reikia nesirinkti.

Nesinaudokite facebook‘u, nežaiskite kompiuterinių žaidimų, neklausykite popso, nevartokite neekologiškų produktų, nesekite mada, neklausykite, ką sako autoritetai, neleiskite laiko veltui, skaitydami bulvarinę spaudą, – viso šito ilgo kritinės kritikos kritikos sąrašo pabaigoje mes turime naujus sociopolitinius fenomenus, kurie tampa vartojamosiomis prekėmis. Tik priešingai nei tai numatė situacionistai, sąrašas nėra begalinis, ir viena kryptis: jis visomis pusėmis augina kapitalą. Ir jis nustoja augti tada, kai atsisakoma pripažinti, kad gyvuoja ‚geras‘ ir ‚blogas‘ produktas. Kai užuot ieškojus filosofinio akmens, jo vietoje paliekama žiojėti spontaniško egzistencializmo bedugnė. Variacijų, kuo galima keisti simuliaciją gali būti ir daugiau – nes būtent pretenziją į atmetimą ir primetą dar vieną simuliaciją.

Taip – labai kritiškai ir protingai ieškant tiesos – praleidžiama galimybė žmogų matuoti ne kaip būtybę, kuri turi būti ‚vienokia‘ ar ‚kitokia‘, bet kaip būtybę, kuri neturi būti nei ‚vienokia‘, nei ‚kitokia‘.

Dabartinė gyvenimo logika verčia vertinti ir išradinėti naujus būdus kaupti (nors ir simuliacinį), bet laisvai rinkai būtiną komponentą – kapitalą.

PRIME BIURAI soon open

Gerovė

Teisingumo atpildas įvyko 2010m. 120000K