Žmoniška politika

Lietuvai gal pagelbėtų ES generalgubernatorius paskirtas iš nevietinių politikų, tai būtų atsakomybė prieš principingą vadovą, kodėl Lietuvoje mažiausia minimali alga, klaiki korupcija, katastrofiška vidutinė alga, prekybininkų monopolijos..Nereikėtų mums Prezidento rinkti užtektų ministro pirmininko, kuris rimtai dirbtų ir atsiskaitytų ES gubernatoriui.. O dabar turim ką turim...

 

ĮDOMŪS SKELBIMAI

 

 

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada – nukopijuojama. Kuriame mūsų akyse griūva įprasta transakcijų sistema, tuo pačiu keisdama kone visus produktus ir paslaugas. Apie veiksnius, darančius didžiausią įtaką mūsų ateičiai, Vilniuje vykusioje ENEX generalinėje asamblėjoje kalbėjo ekonomistas, vizionierius dr. Kjellas Nordstromas. Išaugę per vieną naktį Kas mūsų laukia ateityje? Be abejo, tiksliai atsakyti į šį klausimą negali niekas. Bet jei seniau ekonomistai, rinkos analitikai galėjo pateikti gana tikslias prognozes bent artimiausiam laikotarpiui, dabar tai daryti tampa kone beprasmiška. „Pabandykite prognozuoti naftos kainas. Žinoma, galite mėginti tai daryti, bet vos šios prognozės bus paskelbtos, jos tą pačią akimirką visur pasklis ir vėl padarys įtaką kainai, tad ji pasikeis“, – kalbėjo dr. Kjellas Nordstromas didžiausius pasaulio televizijos kanalus vienijancios organizacijos ENEX generalinėje asamblėjoje, kurią rengė LNK. Tačiau yra tendencija, būdinga didžiajai daliai šiandien gimstančių verslų – jie tiek gimsta, tiek žlunga labai greitai. Jei seniau įmonės rezultatai keisdavosi keliais ar keliolika procentų per metus, dabar gali būti sėkmingas tik tada, jei augi eksponentiškai: tai lemia pasaulyje įsivyravusios technologijos. „Technologijos pačios auga nebe linijiniu būdu, o eksponentiškai: kas vienais metais buvo 2, kitais tampa 4, tada 8, 16 ir taip gauname tokią keistą kreivę lyg iki dangaus. Kiekvieno naujai išleisto telefono atminties apimtis yra ne šiek tiek, o dvigubai didesnė už praėjusio. Panašiai veikia tokios kompanijos kaip „Uber“. Vieną dieną nebuvo nieko, o staiga jie atsiranda lyg visur: per porą metų jie pradėjo veikti keliuose šimtuose miestų. Kitose industrijose plėtra irgi vyksta panašiu būdu: apsidairai ir matai, kad štai iš niekur nieko visi žiūri „Netflix“, – pastebėjimu dalinosi ekonomistas. Pasak jo, tai leidžia kelti hipotezes, kas gali vykti kitose industrijose. „Tai nėra prognozė, bet mano hipotezė. „Amazon“ 2017 m. nusipirko „Whole Foods“. Dabar tai dar nieko nereiškia ir, tikėtina, tai tęsis dar bent metus, bet, manau, 2021 metais jie turės apie 20-25 proc. Amerikos maisto rinkos. Dar po poros metų tą patį matysime Europoje, o kitiems prekybos tinklams teks kovoti už išlikimą“, – dėstė dr. K. Nordstromas. Išliks tik nenukopijuojami Dr. K. Nordstromas ENEX konferencijos dalyviams priminė garsaus mokslininko Nicholas Negroponte, Masačusetso technologijų instituto Medijų laboratorijos įkūrėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų išsakytą mintį, kad ateityje viskas, kas tik galės būti skaitmenizuota, bus skaitmenizuota. Dr. K. Nordstromo nuomone, šią mintį reikėtų pratęsti: viskas bus skaitmenizuota, o kas skaitmenizuota – nukopijuota. Ir net ne taip svarbu, ar tai daroma legaliai, ar ne, bet kopijuojant originalo vertė visuomet mažėja. „Tą akimirką, kai kažką skaitmenizuoji, tai tampa įmanoma nukopijuoti. Internetas yra milžiniška kopijavimo mašina. O kalbant apie duomenis, žinias, piešinius, pramogas, bet ką – jei gali skaitmenizuoti, gali ir nukopijuoti. Ir tai nieko nekainuoja“, – kalbėjo jis. Pasak dr. K. Nordstromo, šį iššūkį tenka spręsti tiek menininkams, tiek verslininkams, kurių idėjos bemat nukopijuojamos, tiek mokymo įstaigoms. „1960-1970 metais universitetinį mokslo laipsnį gaudavo 3-5 proc. visuomenės. Dabar šis rodiklis daugelyje šalių siekia 40-50 proc. Tačiau taip pat matome, kad nuo 2004-2005 metų universitetinio išsilavinimo vertė pradėjo kristi: mes tai matuojame žmogaus gyvenime gaunamomis pajamomis, ir tada lyginame. Kodėl taip atsitiko? Vėl grįžtame prie to, kad viskas, kas gali būti nukopijuota, ir bus. Londono verslo mokykloje šiandien iš esmės nėra nieko, ko negalėtum gauti jos nelankydamas. Taigi, jos vertė sumažėjo, ir tai problema, su kuria susiduria visi universitetai, ypač tie, kuriuose studijos brangiai kainuoja“, – kalbėjo jis. Todėl norintiems išlikti reikia galvoti apie tokią vertę, kurios nukopijuoti neįmanoma. „Vienas dalykas yra artikuliuotos žinios, kurias aš galiu išguldyti popieriuje, pavyzdžiui, parašyti knygą, o jūs tada ją perskaitysite ir dalinsitės su draugais. Tačiau yra kitas tipas žinių, kur vien skaityti nepakanka. Pavyzdžiui, jei norėsite išmokti akupunktūros, jūs turėsite to mokytis kartu su meistru ir tam reikės ilgo laiko, kelerių metų. Arba jei norėsite suprasti Šekspyrą ir Dostojevskį, palyginti, kaip jie suprato jėgą, jums reikės sėdėti su savo profesoriumi ir apie tai diskutuoti – už tai jūs mokėsite, nes tam niekada neprilygs joks peržiūrėtas „Youtube“ įrašas“, – sakė dr. K. Nordstromas. Užduotis – monopolis žmonių galvose Ką dr. K. Nordstromas patartų verslininkams? Geriausia išeitis, jo manymu – sukurti monopolį. „Viskas paprasta: uždirbti gali, jei idėja tau padeda sukurti monopolį. Jūs sakykite: nesąmonė, tai uždrausta, bet jų pilna aplink mus mūsų kasdienybėje. Aš esu iš Švedijos, kaip ir „Ikea“. Aš nekenčiu „Ikea“, bet vis tiek ten važiuoju, kai man reikia lovos vaikams. Be abejo, tu gali pirkti baldus ir kažkur kitur, bet vis tiek važiuoji ten, nes jie turi tvirtą monopolį tavo galvoje. Dėl tos pačios priežasties pusė šios auditorijos pradėtų drebėti, jei pasakyčiau, kad nuo šiol daugiau nebebus „iPhone“ – tik „Androidai“. Tai irgi savotiškas monopolis jūsų galvose, kurį valdo viena turtingiausių pasaulio kompanijų „Apple“. Juk galite pirkti „Android“, bet to nedarote“, – kalbėjo jis. Tačiau net jei pavyksta tai padaryti, reikia nepamiršti, kad šiais laikais viskas gali labai greitai pasikeisti. „Prieš maždaug 25-30 metų „Volvo“ pristatė bjauriausią pasaulyje automobilį, tačiau jis buvo saugus. Dešimt metų visi žinojo: nori saugaus automobilio – perki „Volvo“. Tačiau vėliau į tai įsijungė „Audi“, „Mercedes“, visi kiti – galiausiai dabar visi automobiliai yra saugūs. Tai nebėra joks išskirtinumas – tai yra būtinybė, kurią privalai duoti, bet taip pat turi pasiūlyti kažką daugiau“, – dėstė dr. K. Nordstromas. Nykstantys transakcijų kaštai

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/dr-kjellas-nordstromas-tai-kas-siuo-metu-vyksta-pasauli-pakeis-negriztamai.d?id=79325819